Iš karto rodyti turinį
Paieška

Juodi darbeliai, nuo kurių nosį riečia: kuo iš tiesų visa tai baigiasi?

Gamtos Knyga

Dažnas ūkininkas kaip trąšas laukuose naudoja mėšlą. Tačiau vis dar nesibaigia piktnaudžiavimas šios trąšos privalumais. Aplinkosaugininkai gauna pranešimų, kad ūkininkai į laukus išveža per daug mėšlo ir srutų, nesilaiko tręšimo terminų, todėl laukai yra nebetręšiami, o teršiami. Kokie dažniausi ūkininkų pažeidimai ir ką daryti, kad jų neliktų? Mėšlo tvarkymo pažeidimas Mėšlo tvarkymo pažeidimas © Vilniaus RAAD nuotr. www.GRYNAS.lt 2016 m. rugsėjo 27 d. 15:21 Griežtos tręšimo taisyklės Norint, kad mėšlas ir srutos netaptų tarša svarbu laikytis nustatytų reikalavimų. Priešingu atveju, gali būti užteršti gruntiniai vandenys ir padaroma didžiulė žala aplinkai. Kokie reikalavimai taikomi ūkininkams? Tręšimą mėšlu ir srutomis reglamentuoja Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų įsakymas, nustatantis didžiausią leistiną per metus į dirvožemį su organinėmis trąšomis patenkančio azoto kiekį – 170 kg/ha. Svarbu žinoti, kad draudžiama mėšlą ir srutas skleisti nuo lapkričio 15 iki balandžio 1 d. Įsakymas nustato draudimą skleisti mėšlą ir srutas ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Nuo 2011 m. sausio 1 d. srutas draudžiama skleisti nuo birželio 15 iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas ir ganyklas. Susiję straipsniai: Šiurpūs radiniai audinių fermoje: teritorijoje deginami nugaišę gyvūnai (79) Šitaip mėšlas netvarkomas: gali būti užterštas vandens telkinys (6) Taip pat, įsigaliojus naujam teisės aktui, draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir arčiau kaip per 300 m nuo gyvenvietės be seniūno sutikimo. To reikia, kad šalia gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms netektų kęsti nemalonaus kvapo. Tiek mažiems, tiek dideliems ūkiams žinotina, kad norint tręšti laukus mėšlu ar srutomis, reikia turėti tręšimo planą. Tręšimo planas turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant tręšti laukus. Plane privalo būti tręšiamų laukų žemėlapiai su pažymėtomis paviršinių vandens telkinių apsauginėmis zonomis ir pakrančių apsauginėmis juostomis, vandenviečių sanitarinėmis apsauginėmis zonos juostomis, vandens kaptažo įrenginiais, tręšimo kalendorinis grafikas (mėnesiais), ne senesni kaip 3 metų dirvožemio tyrimų ar monitoringo duomenys apie azoto, fosforo ir kalio kiekius tręšiamuose laukuose, numatomu tręšti mėšlo ir srutų bei apskaičiuotu reikalingų maisto medžiagų kiekiu. Dažniausiai pradeda tręšti per anksti GRYNAS.lt pakalbinti aplinkosaugininkai teigė, kad problema jiems žinoma. Kartais iš tiesų nesilaikoma reikalavimų. Tačiau už tai yra griežtai baudžiama. Šiaulių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Almantas Gajauskas GRYNAS.lt teigia, kad Šiaulių rajone pasitaiko ūkininkų, kurie nesilaiko tręšimo plano. Aplinkosaugininkas kaip pavyzdį pateikia UAB „Kuršėnų vandenų“ nusižengimą, kuomet į laukus buvo vežamas nuotekų dumblas ir tokiu būdu nesilaikoma tręšimo plano. A. Gajauskas tvirtina, kad toks aplaidumas gali sukelti rimtų padarinių. „Buvo duotas nurodymas išsivežti atgal tą visą nuotekų dumblą. Bus skirta administracinė nuobauda. Tokiais atvejais, jei šalia yra vandens telkiniai, yra rizika, kad iš lauko tarša pateks į vandenį“, – aiškina A. Gajauskas, pridėjęs, kad aplinkosaugininkai labai rimtai vertina tokius pažeidimus. Trąšos Trąšos © Vilniaus RAAD nuotr.

Tuo tarpu Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėja Irena Latakaitė pasakoja, kad jų apylinkėse ūkininkai linkę nesilaikyti įsakymu reglamentuotų laukų tręšimo mėšlu ir srutomis pradžios ir pabaigos datų. Taip pat Plungės rajonas kenčia dėl blogų kvapų, sukeliamų tokiu būdu tręšiant laukus. „Yra problema, kad žmonės pradeda per anksti tręšti. Taip pat gaunam skundų dėl smarvės, bet dėl per didelio kiekio tręšimo skundų šiais metais nebuvo, praeitais, kiek pamenu, taip pat ne. Seniau, prieš kokius 5 metus, gaudavome tokių skundų, dabar žmonės gal tiesiog išmoko tręšti reikiamais kiekiais“, – pasakoja I. Latakaitė. Įtaria vieną pažeidimą, bet randa visai kitą Tręšimo mėšlu taisyklių kartais nesilaikoma ir Vilniaus rajone. Vilniaus rajono aplinkos apsaugos agentūra yra gavusi ne vieną pranešimą dėl tokio pobūdžio nusižengimų. Tačiau ne visi skundai pasitvirtina. Vienas pažeidimas buvo užfiksuotas šį pavasarį. Tikrinant vietoje, pranešime minimas faktas dėl mėšlo skleidimo terminų pažeidimo nepasitvirtino, tačiau nustatyta, kad ūkininkė kaupė tirštąjį mėšlą rietuvėje prie tvarto, kuri neatitinka mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų. Aplinkosaugininkai primena, kad rietuvės lauke gali būti įrengiamos tuose laukuose kurie bus tręšiami. Rietuvė privalo būti apjuosta ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu. Pylimas turi būti įrengtas taip, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų. Ruošiant vietą tirštojo mėšlo rietuvei lauke, pirmiausia ant lauko dirvos paviršiaus turi būti suformuojamas durpių arba smulkintų šiaudų pasluoksnis, skirtas srutoms ar skysčiams nuo mėšlo sugerti. Šiai ūkininkei už mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų pažeidimą surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas ir privalomasis nurodymas pažeidimo pašalinimui. Lietuvis iš prigimties nedrausmingas? Aplinkos ministerijos Vandenų išteklių ir normatyvų skyriaus vedėjas Arūnas Čepelė teigė, kad tokius ūkininkų veiksmus paaiškinti sunku. Anot pašnekovo, prasižengusieji baudžiami administracinėmis baudomis, liepiama pažeidimą ištaisyti.

Be to, jis sakė, kad dideli ūkiai yra tikrinami pagal kiekvienais metais sudaromą planą: stebima, ar ūkis tvarkomas pagal reglamentus, laikomasi įstatymų. Tačiau mažos fermos planine tvarka nėra tikrinamos, todėl aptikti vienokį ar kitokį pažeidimą galima tik atsitiktinai važiuojant pro šalį ar gavus oficialų aplinkinių gyventojų skundą. Tokiu atveju regiono Aplinkos apsaugos departamento inspektorius turi teisę pradėti patikrinimą. Trąšos Trąšos © DELFI (V.Kopūsto nuotr.) Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas mano, kad vienos priežasties, kodėl ūkininkai nesilaiko tręšimo taisyklių nėra. Pasak jo, kiekvieną atvejį reikia nagrinėti atskirai. „Aš tai sistemos neįžvelgčiau. Turbūt yra bendras toks visuomenės požiūris, kaip ir dėl vairavimo išgėrus. Tiesiog tam tikras nedrausmingas požiūris išryškėja“, – mano A. Baravykas. Kiaulių augintojų asociacijos prezidentas teigia, kad yra tvarka, kurios reikia laikytis. Tačiau priduria, jog kiekvienais metais pasitaiko atvejų, kai ūkininkas nori pradėti tręšimą anksčiau nei numatyta reglamentuose, t.y. ne nuo balandžio 1, o tuomet, kada jau leidžia gamtos sąlygos. Tačiau tokiu atveju jis privalo kreiptis į ministeriją, kad būtų išduotas leidimas paankstinti arba šiek tiek pratęsti tręšimo laikotarpį. „Būna atvejų, kada ūkininkai prašo leidimų paankstinti arba pratęsti tręšimą, tačiau jeigu leidimai neišduodami, laukus ne laiku tręšiantis ūkininkas nusižengia“, – aiškina A. Baravykas. Galima koreguoti tręšimo terminą Ir iš tiesų, nusižengimų, kuomet smulkūs ūkininkai nesilaiko leidimo tręšti termino, yra gan dažni. Kiaulių augintojų asociacijos direktorius A. Baravykas sako, kad ūkininkams būtų daug lengviau, jei ministerija pakoreguotų tręšimo laikotarpį, juolab dabar, kai po truputį keičiasi klimatas ir ūkininkai vis tiek dažnai kreipiasi dėl leistino termino tręšti laikotarpio paankstinimo. „Iš vienos pusės, jei kalbėčiau ūkininkų vardu, būtų gerai pakoreguoti tręšimo laikotarpį, bet Aplinkos ministerija visus ūkininkus visada mato kaip potencialius teršėjus. Kol visuomenėj nėra susiformavusi tokia kultūra, sunku tikėtis tokio sprendimo, bet šiaip tai protinga. Visur reikia protingai daryti“, – teigia A. Baravykas. Trąšos Trąšos © DELFI (V.Kopūsto nuotr.) Tačiau Aplinkos ministerijos nuomonė šiuo klausimu griežta – jokių koregavimų būti negali. Vandenų išteklių ir normatyvų skyriaus vedėjas A. Čepelė teigia, kad ministerija ir taip stengiasi daryti išlygų ūkininkams. „Daugiamečiai tyrimai rodo, kad kuo vėliau tręšiama rudenį ir kuo anksčiau pavasarį yra labai blogai. Todėl šita nuostata, kad mes derinamės prie kiekvienų metų klimato sąlygų ir leidžiam prailginti terminą, yra iš tikrųjų labai didelė išlyga ūkininkams. O realiai tai mes turėtume dar mažiau leisti tręšti“, – aiškina A. Čepelė. Taip pat Aplinkos ministerijos atstovas sako, kad ūkininkai dažnai nori pakoreguoti tręšimo terminą, nes neturi kur dėti mėšlo ir tai jiems tampa galimybė jo atsikratyti. Tokiu atveju, anot A. Čepelės, išeina aplinkos teršimas, o ne tręšimas. Mokslininkė: mėšlas užteršia vandenį Vis dėlto, besaikis laukų tręšimas gali padaryti nemažos žalos. Kauno Aleksandro Stulginskio universiteto dėstytoja dr. Stefanija Misevičienė aiškina, kad mėšlo perteklius patenka į upes, ežerus ir taip užteršia vandenį. „Mėšle yra maistingosios medžiagos, kurios yra būtinos augalui augti. Ir jei tas augalas nesinaudoja jomis, tai didelė dalis yra išplaunama į vandenis, įteka į upes, ežerus. Pats augalas pasiima tiek, kiek jam reikia, bet jei užpilamas labai didelis kiekis, augalas gali nudegti. Šiaip mėšlas kaip tik yra labai naudingas, jis maitina dirvožemį“, – pasakoja S. Misevičienė. Pasak jos, mėšlo kvapo neturėtų bijoti ir žmonės: jis visai nekenksmingas, nors ir yra labai nemalonus.