Iš karto rodyti turinį
Paieška

Ūkininkė perpykusi: man beliko tik žiūrėti, kaip vilkas pjauna mano avį

Gamtos Knyga

Šiemet suaktyvėję vilkai Lietuvos ūkininkams padarė trečdaliu daugiau žalos nei pernai. Aplinkos ministerija dar sprendžia, kokių priemonių imtis, tuo tarpu ūkininkai reikalauja kompensacijų. GRYNAS.lt domisi, kokiais būdais ketinama mažinti ūkininkų nuostolius ir ką daryti, kad vilkai netaptų ūkininkų prakeiksmu. Vilkas Vilkas © Shutterstock nuotr. www.GRYNAS.lt 2016 m. rugsėjo 27 d. 15:21 Kompensacija per maža Aplinkos ministerijos duomenimis, šiemet iki rugsėjo 1-osios Lietuvoje užfiksuoti 245 vilkų padarytos žalos atvejai – papjauti arba sužaloti 689 ūkiniai gyvūnai. Apskaičiuota žalos atlyginimo suma siekia 71 tūkst. eurų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, vilkų žalos atvejų padaugėjo 19 savivaldybių, iš viso – beveik 30 proc., papjautų ar sužalotų gyvūnų – beveik 40 proc. Kita vertus, šalyje didėja ir avių skaičius. Būtent šie ūkiniai gyvūnai dažniausiai tampa vilkų grobiu. Prieš penkerius metus šalyje registruota 58,5 tūkst. avių, šiemet – 147 tūkstančiai. Susiję straipsniai: Šiurpūs radiniai audinių fermoje: teritorijoje deginami nugaišę gyvūnai (79) B. Bradausko planas neišdegė: medžiotojai liko it musę kandę (174) Anykščių rajono ūkininkas ir Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius teigia, kad valstybės mokamos kompensacijos neatperka net dalies nuostolių. Vyras avis augina nuo 2003 metų ir per šį laikotarpį nuo plėšrių vilkų yra nukentėjęs 4 kartus, tačiau kompensaciją gavo tik už paskutinį vilkų išpuolį, nes išmokų sistemą valstybė pradėjo taikyti tik 2013 metais. „Dabar ta sistema yra, bet ūkininko tikrai netenkina, nes mes siūlėm vienaip skaičiuoti, bet buvo patvirtinta kitokia metodika. Tačiau bent jau kažkokia išmoka yra“, – teigia Ž. Augustinavičius. Sunku apskaičiuoti nuostolius Tuo tarpu rokiškietė Dalia Lūžienė, patyrusi nuostolių dėl vilkų išpuolio, pasakoja, kad nesikreipė į savivaldybę kompensacijos, nes tai esą būtų jai kainavę brangiau nei ji maniusi gauti išmokų. „Tai vieną avį tikrai papjovė. Ir mes matėm, kad ruošiasi pjauti, bet negalim patys šauti, todėl sūnus su džipu privažiavo ir nuvijo tą vilką. Bet jis vėl sugrįžo ir tada jau papjovė visiškai. Po kelių dienų dar viena avis nugaišo ir niekas nesuprato, kodėl. Tik vėliau jau jai vilną nudirus pamatėm, kad kaklas mėlynas, su kraujosrūvom. Tai jau aiškiai vilkas griebęs, bet ji pabėgusi. Bet kaip įrodysi?“ – piktinasi ūkininkė. Siūlo ankstinti vilkų medžiojimo sezoną Tiesa, D. Lūžienė teigė susidūrusi su vilku, bet nieko negalėjusi padaryti. Ji pati savo akimis mačiusi, kaip vilkas skerdžia jos avį, tačiau moteris nieko negalėjo padaryti – į vilką šauti gali tik medžiotojai, turintys medžioklės leidimą, ir tik tam tikru laikotarpiu. Avių augintojų asociacijos vadovas Ž. Augustinavičius sako, kad leidimas medžioti vilkus tik nuo spalio 15 dienos yra absurdas ir didelė įstatymo spraga. Jam pritaria ir Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas, teigdamas, kad, jo nuomone, galima vilkų medžiojimo sezoną paankstinti. „Pavasarį vilkai atsiveda vilkiukų, o jau rugpjūčio mėnesį jie pradeda mokytis medžioti. Tada pradėti šaudyti į vilkus būtų tiesiog nehumaniška, nes, nušovus vilką, vilkiukai neišgyventų.

Manau, kad vilkų medžioklę būtų drąsiai galima pradėti nuo, tarkim, rugsėjo 15 dienos – tai būtų mėnesiu anksčiau“, – aiškina R. Ribačiauskas. Tačiau, pasak Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausiosios specialistės Jolantos Urbelionytės, į Aplinkos ministeriją iki šiol nė vienas medžiotojas ir ūkininkas su prašymu paankstinti vilkų medžioklės sezono pradžią nesikreipė. Be to, medžioklės sezonas jau ir taip yra paankstintas. Anksčiau vilkų medžioklė prasidėdavo gruodžio 1 d., o dabar prasideda spalio 15 d. Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius su medžiotojų nuomone paankstinti vilkų medžioklę mėnesiu nesutinka ir teigia, kad toks sprendimas dar labiau paskatintų vilkus medžioti sodybose. Jis laikosi pozicijos, kad vilkai yra Europos mastu saugomi gyvūnai ir dėl to į jų medžioklę reikia žiūrėti atsakingai. Be to, šiuo metu galioja kompensavimo tvarka ir gyventojai dėl patirtų nuostolių gali kreiptis į savo savivaldybes. „Tampa problematiška iš techninės pusės apskritai nustatyti kvotą, nes duomenys dar nebūna atėję iš visų savivaldybių. Savivaldybė turi pateikti nuo rugsėjo pirmos duomenis apie žalą ir jau surinkus duomenis sprendžiama, kokią kvotą skirti. Kitas dalykas, jaunikliai nėra pilnai suaugę ir dabartinėj stadijoj ardyti šeimas ir šaudyti, kai nėra išugdyta gerai medžiojimo gebėjimai… Tai dar labiau pakenktume, nes be medžioklės įgūdžių jaunikliai rinksis vienintelį kelią išmisti – sodybas“, – sako A. Laurinavičius. Ūkininkai išbando įvairias priemones Patys ūkininkai sako, kad, pavyzdžiui, elektrinį piemenį jie naudojo dar tada, kai ministerija nebuvo to rekomendavusi. Jie sutinka, kad priemonė padeda šiek tiek apsisaugoti nuo vilkų, tačiau patirtis, kuomet avys buvo papjautos jau įsigijus šį prietaisą, rodo, kad tai tikrai ne visada padeda išspręsti problemą. „Naudojame ir tuos elektrinius tinklus, bet aš manau, kad kažkiek galima galbūt pradžioj tuos vilkus atbaidyti, bet jeigu keli vilkai ir jie bus alkani, tai sunkiai ir tas elektrinis piemuo padės“, – mano biržų rajono ūkininkė Kristina Milišiūnienė. Tiesa, avių augintoja džiaugiasi dėl geros savo ūkio vietos: aplink nėra didelių miškų, girių, todėl vilkai čia užsukai retai. Per 25 metus avių augintoja nuo vilkų nukentėjo tik 1 kartą – lapkričio mėnesį, kada vilkiukai vis dar mokosi medžioti. Tąkart moters ūkyje išpjauta 17 avių. K. Milišiūnienė sako, kad kiti aplinkiniai rajonai dažniau skundžiasi vilkų išpuoliais. Jų avių veislynai dideli ir dar auga, todėl ūkininkų visiškai netenkina patarimas gyvulius vesti į tvartą – jų ūkiai dideli ir visos avys netelpa. Be to, kai kurie avių augintojai susiduria su veislių problemą: turi daug skirtingų veislių avių ir negalima jų visų suleisti į vieną patalpą. „Mes turim problemą, nes tuo laikotarpiu, kada vilkai labiausiai siaučia, pas mus kaip tik yra pats avių kergimo sezonas. Mes turim ne vieną, o iki 10 avių bandų atskirų, tai su tuo suvedimu į tvartus yra pati didžiausia problema. Tiesiog sumaišyti tų bandų negalima, kadangi kergiam ir įleidžiam tam tikrus avinus ir jeigu kiekvieną bandą atskirai varinėti ir po to kiekvieną atskirai ryte išleisti, tai tos avys nelabai jau ką ir pasiganys ganyklose. Iš tikrųjų, nėra čia problemos sprendimas“, – sako K. Milišiūnienė. Siūlo patiems labiau saugoti avis Tiesa, R. Ribačiauskas mano, kad ūkininkai pernelyg susikoncentravę ties vilkais. Medžiotojas rekomenduoja avių augintojams pasistatyti saugesnius aptvarus, nuolat domėtis, ar vilkai jau medžioja, pamėgžiojant jų kaukimą. Panašiais patarimais dalijasi ir gamtininkai. Sparčiai daugėjant naminių gyvulių skaičiui, patys avių augintojai privalo labiau jas saugoti. Sezonu, kada suaktyvėja vilkai, siūloma avis suvesti į tvartą, išbandyti – tankų elektrinį piemenį, vėliavėles, įvairias garsines priemones. Taip pat siūloma ieškoti kitų efektyvių priemonių: tinkamų tvorų, neleidžiančių vilkams pasiekti ūkinius gyvūnus, tvėrimas, naktinių budėjimų prie ganomų galvijų organizavimas. Bloga vilkų skaičiavimo metodika Ūkininkų nuomone, reikia didinti galimų nušauti vilkų skaičių, tobulinti vilkų skaičiavimo metodiką. Kad skaičiavimo sistema keistina, sutinka ir medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas, teigdamas, kad vilkų pėdų skaičiavimas yra neefektyvus, nes šie gyvūnai eina pėdsakais vienas paskui kitą. Vadinasi, jo nuomone, užfiksuojamas vienas vilkas, tačiau iš tiesų keliu ėjo dar trys, keturi ar daugiau iš paskos. Tokiu būdu tikrasis vilkų Lietuvoje skaičius gali būti net keliskart didesnis, mano medžiotojas. Aplinkos ministerijos atstovė J. Urbelionytė šiuo klausimu sutinka ir informuoja, kad jau kuris laikas Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai rengia naują vilkų skaičiavimo metodiką, kurią turi pateikti šių metų gruodžio mėnesį. Keisti vilkų skaičiavimo metodiką buvo nuspręsta po situacijos praeitais metais, kuomet buvo neįmanoma paskaičiuoti vilkų, nes trūko sniego ir nesimatė vilkų pėdsakų.

Specialistė aiškina, kad jeigu vilkų yra 100 ar mažiau individų, jie išvis nemedžiojami, jei vilkų yra daugiau nei 100, bet mažiau nei 250, tuomet būtina užtikrinti, kad plėšrūnų populiacija padidėtų iki 250. Tokiu atveju galima sumedžioti 20 proc. vilkų nuo jų populiacijos dydžio ir šis skaičius dar dalijamas iš regionų, kuriuose vilkai medžiojami, skaičiaus. 6 savivaldybės pradėjo vilkų medžiojimą Paskutinis 2015 metais užfiksuotas minimalus vilkų skaičius yra 292. „Kai populiacijos dydis didesnis nei 250 individų, bet nesiekia 500 individų, populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos ilgalaikis stabilumas šiose ribose. Sumedžiojimo planavimui gali būti taikomas rajonavimas. Sumedžiojimo limitas nustatomas iki 20 procentų nuo vilkų populiacijos dydžio. Nustatytas vilkų sumedžiojimo limitas gali būti koreguojamas atsižvelgiant į vilkų daromos žalos ūkiniams gyvūnams dydį ir jos pasiskirstymą. Tam būtinas atskiras sprendimo pagrindimas“, – aiškina J. Urbelionytė. Dėl šios priežasties, nors vilkų medžioklės sezonas prasidės spalio 15-ąją, šešiose savivaldybėse, kur vilkai padarė daugiausia žalos, nelaukiant šio termino leista sumedžioti iš viso dvylika šių gyvūnų. Leidimai išduoti šioms savivaldybėms: Anykščių r., Lazdijų r., Tauragės r., Varėnos r., Šilalės r., Rokiškio r. Tačiau kol kas tik Anykščių rajone pavyko nušauti tris vilkus. Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę išduoti leidimus. Ir tai yra vienas iš būdų, kaip padėti konkretaus regiono ūkininkams.