Vilniaus pakraštyje tarp Verkių regioninio parko miškų, vietomis žmogui sunkiai prieinamas tyliai sau tyvuliuoja Gulbino ežeras. Išsidriekęs vakarų–rytų kryptimi, kai kur mažomis atšakomis nutekantis į savotiškas pelkes ir savo vandenimis nuolat skalaujantis nedidelį žemės lopinėlį – salelę vienoje plačiausių ežero vietų. Visa tai apeiti ir pamatyti sunku, o štai iš paukščio skrydžio atsiveria nepakartojamas reginys.