Iš karto rodyti turinį
Paieška

Upių vandens kokybė Šiaulių regione 2016 metais

LR aplinkos ministerija
Aplinkos tarša
Šiauliai
Vertinimas:

Apie knygą

  • Autorius: LR aplinkos ministerija
  • © LR aplinkos ministerija, 2016
Santrauka

Upių vandens kokybės monitoringas Lietuvoje vykdomas pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 patvirtintą Valstybinės aplinkos monitoringo
2011-2017 metų programą (VAMP) ir Aplinkos ministro kasmet tvirtinamus programos
priemonių įgyvendinimo planus. Pagal Aplinkos ministro 2016-03-07 patvirtintą Upių
monitoringo 2016 metų planą Šiaulių regione buvo stebimos 30 upių vietų, iš jų priežiūros
intensyvus monitoringas 11 (1 k./mėn.) ir veiklos monitoringas 19 (1 k./ketv.) upių vietų.
Upių vandens kokybę lemia žmogaus veikla. Vandens telkiniai teršiami iš sutelktųjų
(nuotekų valyklos, pramonės įmonės, energetika) ir pasklidusiųjų (žemdirbystė,
gyvulininkystė, lietaus nuotekos, transportas ir kt.) taršos šaltinių.
Valstybinio upių monitoringo rezultatai suteikia informaciją apie bendrą vandens telkinių
būklę svarbiausiose šalies (pasienio upės, upių žiotys ir kt.) ir kitose vietose ir leidžia numatyti
reikalingas vandens būklės gerinimo programų priemones. Vandenų apsaugos valdymui
Lietuvoje sudaryti upių baseinų rajonai (UBR) – Dauguvos, Lielupės, Nemuno ir Ventos.
Aplinkos apsaugos agentūra 2014 m. parengė vandensaugos problemų apžvalgas, 2015-01-28
pateikė visuomenės svarstymui UBR valdymo planų projektus, kuriuos galima rasti AAA
interneto svetainėje adresu http://gamta.lt/cms/index?rubricId=781fcf56-807a-4155-977db3b1a00f6642
.
Upių vandens kokybė vertinta pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m.
kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-178 patvirtintą Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo
metodiką. 2016 m. vandens kokybė tirtose 30 upių vietų priskirtos gerai 3 ( Varduva, Minija,
Blendžiava), vidutinei 5, blogai 9, labai blogai 13 (Sidabra, Venta, Kulpė ir kt. ) ekologinei
būklei.
Blogą būklę nulėmė azoto ir fosforo teršalai ir sausringi metai.