Aukštaitijoje ežerai turi akis, miškai – taip pat, o upės vingiuoja ir raitosi taip, kad baidarininkams tenka visą kelią neprarasti budrumo. Praslinkęs ledynas paežerėse paliko daugybę kopagūbrių, o vienas šykštus miškininkas, gailėjęs kirsti savą mišką ir pavedęs tai verčiau daryti kitoms girininkijoms, davė pradžią rezervatui ir išsaugojo vieną iš nedaugelio Lietuvos sengirių.