Dvidešimtas amžius – automobilizmo eros pradžia. Automobilis tapo kasdienybe, jų daugėja miestų, miestelių gatvėse ir keliuose. Neretai jie okupuoja šaligatvius ir vejas, nes sunkiai sprendžiama jų laikymo problema miestuose – ypač centrinėse dalyse. Didėjantis automobilių srautas nuolat juda mūsų keliais. Jau neįsivaizduojame, kaip galėtume be jo apsieiti kasdieniame gyvenime. Pažvelkime į automobilį iš kitos pusės – įvertinkime jo poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, ekosistemų stabilumui. Sąlyginai automobilio „gyvenime“ galima išskirti 3 etapus: gimimas (pagaminimas), gyvenimas (eksploatacija) ir mirtis (utilizavimas). Gamyboje dalyvauja daug pramonės šakų: juodoji ir spalvotoji metalurgija, elektronika, chemija, naftos chemija, energetika ir t. t. Šiems pramonės sektoriams reikia daug gamtinių išteklių. Jų naudojimas daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Automobilio eksploatavimui reikia kelių, garažų, stovėjimo aikštelių, remonto dirbtuvių, degalinių, naftos produktų ir kitų cheminių medžiagų – papildomai naudojami gamtiniai ištekliai, kuriant kelių tinklą keičiami gyvūnų migravimo keliai, išbalansuojamos ekosistemos. Automobilis – ne tik metalas, bet ir plastikas, gumos dirbiniai, cheminės medžiagos ir kt. Netinkamas jo tvarkymas arba netvarkymas – rykštė aplinkai, nes daug automobilyje esančių medžiagų yra pavojingos aplinkai atliekos, jeigu jomis norime atsikratyti. Tačiau jos gali būti antrinės žaliavos, jeigu jas surenkame ir tinkamai panaudojame.
