Daugiau negu pusė visų pasėlių plotų mūsų šalyje (1700-1900 tūkst. ha) kasmet apsėjama javais (900-1100 tūkst. ha ). Vasariniams javams kasmet skiriama apie 500-600 tūkst. hektarų, o žieminiams – apie 450 tūkst. Produktyviausių veislių auginimas – viena iš ekonomiškiausių ir paprasčiausių priemonių derliui didinti bei produkcijos kokybei gerinti. Įrodyta, kad, taikant tą pačią agrotechniką, geriausios veislės gali subrandinti 20-30 proc. didesnį derlių. Naujos veislės – tai didžiulis rezervas augalų derliaus didinimui ir geros kokybės produkcijos gavimui. Kurti ir palaikyti nacionalines augalų veisles svarbu ir šalies ekonomikai, nes valstybė, turinti savo veisles, nepriklauso nuo kitų valstybių selekcininkų. Taigi, nereikia mokėti kitų valstybių kompanijoms atlyginimo už veislių naudojimą, lėšos lieka šalies viduje. Be to, šalyje sukurtos veislės būna geriau prisitaikiusios prie vietinių sąlygų. Nuo pat Dotnuvos selekcijos stoties įkūrimo – 1922 m., pradėta žieminių rugių, žieminių kviečių ir avižų selekcija. Vasarinių kviečių bei vasarinių miežių selekcijos pradžia – 1924 m. Pirmasis javų selekcininkas buvo prof. D. Rudzinskas.
