Iš karto rodyti turinį
Paieška

Lietuvos griežtai saugomos rūšys

LR aplinkos ministerija
Gamta
Vilnius
Vertinimas:

Apie knygą

  • Autorius: Kazimieras Baranauskas, Mindaugas Dagys, Zigmantas Gudžinskas, Reda Iršėnaitė, Povilas Ivinskis, Ilona Jukonienė, Rimvydas Juškaitis, Vytautas Kesminas, Ernestas Kutorga, Dalytė Matulevičiūtė, Jurga Motiejūnaitė, Daiva Patalauskaitė, Valerijus Rašomavičius, Jolanta Rimšaitė, Zofija Sinkevičienė, Domas Uogintas
  • © UAB „Petro ofsetas“
  • Identifikatorius: ISBN: 978-609-420-434-0 | UDK: UDK 502(474.5) Li235
Santrauka

Lietuvoje retų ir nykstančių gyvūnų, augalų ir grybų apsauga visada buvo didžiausias institucijų, specialistų ir visuomenės rūpestis. 1959 m. balandžio 22 d. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba priėmė Gamtos apsaugos įstatymą, kuriuo buvo įteisintos galimybės reguliuoti gamtos išteklių naudojimą, atstatymą bei gausinimą ir visų, tiek eksploatuojamų, tiek neeksploatuojamų, gamtos turtų apsaugą. Šis įstatymas buvo progresyvi realios gamtos apsaugos pradžia, leidusi steigti saugomas teritorijas, sudaryti saugomų rūšių sąrašus, medžius, akmenis ir šaltinius, kitus geologinius darinius skelbti gamtos paminklais, reglamentuoti augalijos ir gyvūnijos naudojimą. 1961 metais buvo sudarytas saugomų augalų sąrašas, kuriame išvardytos 177 rūšys, o 1976 m. Ministrų Tarybos nutarimu išleista Lietuvos raudonoji knyga. Pirmojoje Raudonojoje knygoje buvo įrašyta 30 nykstančių augalų ir 42 gyvūnų rūšys. 1992 m. išleistoje Raudonojoje knygoje (antrajame leidime) buvo 210 gyvūnų, 210 augalų bei 81 grybų ir kerpių rūšis, 2007 m. išleistoje trečiojoje Raudonojoje knygoje šis sąrašas tapo dar didesnis – 253 gyvūnų, 339 augalų bei 175 grybų ir kerpių rūšys. Tik antrojoje ir trečiojoje Raudonosiose knygose rūšys suskirstytos pagal kategorijas (nuo 0 iki 5). Raudonosios knygos kategorijos atspindi rūšies statusą, retumą, potencialias biologines ir ekologines savybes. Priskyrimas prie kategorijos – objektyvus visos turimos informacijos apibendrinimas; kintant rūšies būklei, jos priskyrimas prie vienos ar kitos kategorijos gali taip pat keistis. Kai kurios rūšys, įrašytos į 1 (E) kategoriją (į ją įrašomos nykstančios rūšys, kurios yra ties išnykimo riba ir kurias galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones), yra labai jautrios, jų populiacijos yra mažos arba fragmentuotos, išskaidytos, todėl jas išgelbėti ir apsaugoti gali tik aktyvios priemonės. Didelį poslinkį šių rūšių apsaugai davė 1997 m. priimtas Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir 6 bendrijų įstatymas, kuris įteisino naują rečiausių rūšių statuso kategoriją – ypač saugomas rūšis. Joms apsaugoti nustatyta tvarka privalėjo būti rengiami rūšių apsaugos projektai, be to, teritorijos, skirtos šių rūšių gyvūnams, augalams bei grybams apsaugoti, buvo prilyginamos rezervatinėms arba jose turėjo būti taikomas rezervatinis režimas. 2010 m. priimtoje Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymo redakcijoje šis sąrašas vadinamas Griežtai saugomomis rūšimis, ir apibrėžiama, kad gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, jautri gamtinės aplinkos pokyčiams ir trikdymui, iš Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo išskirta kaip griežtai saugoma ir (arba) įrašyta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą. Įstatyme taip pat reglamentuota šių rūšių, jų radaviečių ir augaviečių apsauga. Kadangi daugelis į Griežtai saugomų rūšių sąrašą įrašytų augalų, grybų ir gyvūnų randama miškuose, dirbamos žemės plotuose ar jų radaviečių apsauga gali turėti įtakos žemės savininkams, valdytojams ar naudotojams bei kitiems suinteresuotiems asmenims, sukurta sistema, kaip turi būti rengiami griežtai saugomos rūšies radavietės ar augavietės apsaugos reglamentai. Šis leidinys skirtas visiems gamtininkams, tačiau visų pirma – žemės savininkams, valdytojams ir naudotojams. Jiems svarbu žinoti, kas auga ar gyvena jų valdomuose žemės plotuose, kokie ūkininkavimo apribojimai gali būti taikomi ir kaip taikomos rūšių apsaugai būtinos kompensavimo priemonės. Leidinį ruošė mokslininkų, geriausiai žinančių griežtai saugomų rūšių apsaugos reikalavimus, kolektyvas.