Konvencijos ištakos Lietuvoje. Lietuva turi senas ir tvirtas kraštovaizdžio srities (tiek kraštovaizdžio geografijos, tiek kraštovaizdžio architektūros) mokslų tradicijas. Septintame XX a. dešimtmetyje Vilniaus universitete prof. A. Basalykas pradėjo fundamentalius kraštovaizdžio struktūros ir tipologinius tyrimus. Aštuntame–devintame dešimtmetyje buvo vykdoma nemažai praktinių kraštovaizdžio architektūros darbų. 1984 m. parengta Lietuvos kompleksinė gamtos apsaugos schema – pirmas strateginis nacionalinis dokumentas – Lietuvos mokslininkų (G. Pauliukevičius, R. Pakalnis, P. Kavaliauskas, V. Stauskas ir kt.), projektuotojų bei gamybininkų ir maskviečių specialistų darbo rezultatas. Lyginant su kitais analogiškais dokumentais, joje detaliau atsispindėjo kraštovaizdžio struktūra, konfliktinės ekologinės situacijos, nurodytas problemų sprendimo prioritetiškumas. Augantis pasididžiavimas kraštovaizdžiu, visuomeninis jo ekologinių, istorinių, estetinių vertybių pripažinimas buvo viena reikšmingiausių Atgimimo ir Sąjūdžio idėjų, todėl, vos atgavus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 m. priimtas Saugomų teritorijų įstatymas, prasidėjo naujų saugomų teritorijų steigimas.
